UAB „Elpa ir partneriai" jau daugiau kaip dešimt metų dirba televizijos ir duomenų priėmimo bei skirstymo sistemų srityje. Didelį dėmesį įmonė skiria vadinamųjų silpnųjų srovių kabeliams (televiziniams, kompiuteriniams, telefono, apsaugos, priešgaisrinėms, vaizdo, garso ir kitų sistemoms), jungtims, signalų skirstymo elementams projektuoti, gaminti ir tiekti. Bendrovės specialistų teigimu, nors šiuolaikinės technologijos sparčiai populiarėja, o užsakovų poreikiai auga, daugelis opių šios srities problemų mūsų šalyje vis dar lieka itin aktualios. Apie inžinerinių sistemų pasirinkimo ir montavimo problemas bei perspektyvas kalbėjomės su  UAB „Elpa ir partneriai" direktoriumi Virginijumi Remeikiu  ir tiekimo direktoriumi Artūru Radzevičiumi.

Kada reikėtų pradėti spręsti inžinerinių sistemų projektavimo klausimus?

V. R.: Projektuojant bet kokios paskirties pastatą būtina iš anksto numatyti inžinerinių sistemų kanalų išdėstymą, kitu atveju neišvengiamai teks susidurti su aibe problemų. Tačiau vis dar dažnai pasitaiko, kad investuojama į prabangius eksterjero ir interjero sprendimus, o elementariausių dalykų nenumatoma. Šiandien niekam nebekyla klausimų apie vėdinimo, kondicionavimo, apšvietimo ir kt. sudedamųjų dalių svarbą, o silpnosios srovės lyg ir laikomos antraeiliu dalyku, kuriam dėmesio skirti galima ir vėliau. Problema tikriausiai ta, kad ne tik patys užsakovai, bet ir architektai bei inžinieriai pirmenybę teikia statybinės ir estetinės pastato dalies projektavimui, manydami, kad silpnųjų srovių projektavimą galima palikti pabaigai.

Tokio pobūdžio problemų nuolat kyla jau nuo mūsų įmonės gyvavimo pradžios. Net kai kalbame apie didelius objektus, tokius kaip prekybos centrai ar biurų pastatai, vis dar tenka susidurti su dėmesio šiai „gyvajai pastato" daliai trūkumu. Apie jų sprendimus pradedama galvoti, kai atliekama vidaus apdaila, o tai lemia milžiniškus nuostolius, tenka griauti sienas ir pan. Projekte būtina numatyti kabelių išdėstymo kanalus. Architektų, sistemas projektuojančių ir kabelius montuojančių specialistų bendradarbiavimas čia ne tik patartinas, bet ir būtinas. Tai reikia spręsti dar projektuojant, t. y. kuo anksčiau, o vėliausiai - pačioje statybų pradžioje.

Kas trukdo tokiam bendradarbiavimui?

A. R.: Kiek man teko susidurti, dažnai projektuojant šios problemos nesprendžiamos arba sprendžiamos tik paviršutiniškai. Todėl vėliau tenka ardyti apdailą, o kartais visai neįmanoma įgyvendinti to, ką buvo suplanavę užsakovai. Projektuojant dažnai nėra visai jokio kontakto. Dažnas atvejis, kai tenka atvykti pas užsakovą, savo būstui išleidusį didelę sumą, ir pasirodo, kad sienos jau išdažytos, o komunikacijoms dėmesio visiškai neskirta. Šiandien, kai mažai kas pasitenkina vienu televizoriumi arba kompiuteriu, kai norima valdyti įrenginius iš kitų kambarių ir pan., tokie nuostoliai tampa dar didesni. Tokiu atveju užsakovui tenka aukoti savo pirminį sumanymą, spręsti viską paprastesniais būdais arba įgyvendinti ne visus sumanymus. Žinoma, yra alternatyva - valdymas radijo bangomis. Deja, jis nėra toks patikimas.

Tebėra atotrūkis tarp specialistų, projektuojančių pastato interjerą, ir inžinerinių sistemų diegėjų. Elektronika nėra apčiuopiamas dalykas, todėl dėmesio jai skiriama mažiau. Tačiau pamirštama, kad nuo to tiesiogiai priklauso komfortas ir inžinerinių sistemų bei kitos įrangos veikimas. Negalėčiau tiksliai įvardyti, kodėl taip yra - gal dėl nesusiklosčiusių tradicijų. Manau, kad architektas turėtų labiau įvertint  šiuolaikines elektronikos technologijas ir panaudoti jas savo projektuose. Kadangi silpnosios srovės apima visą buitinę įrangą, televiziją, telefoniją, internetą ir kt., t. y. vis labiau braunasi į namus, natūralu, kad ryšys tarp architektų ir silpnųjų srovių specialistų turėtų tapti vis glaudesnis. Sudėtinga įvertinti, koks šiuo metu Lietuvoje minėtų specialistų bendradarbiavimas. Mano manymu, jo labai trūksta.

Jei vis dėlto taip atsitiko, kad namuose apdailos darbai jau baigti, tačiau jums reikia iš vieno kambario į kitą perduoti interneto signalą, padėti gali specialūs „Entellbox" adapteriai. Jie duomenų signalą siunčia elektros tinklais, taigi internetą galima pasiekti bet kurioje vietoje namuose, kur yra elektros šakutės lizdas.

Tais atvejais, kai skaitmeninis TV imtuvas arba DVD grotuvas stovi viename kambaryje, o jūs norite žiūrėti transliuojamą vaizdą per antrą televizorių kitame ir jau nebėra galimybės jų sujungti televiziniais kabeliais, galima panaudoti belaidę garso ir vaizdo perdavimo sistemą, sujungiančią šiuos du įrenginius. Jais perduodamas ne tik garso ir vaizdo, bet ir distancinio valdymo pulto signalas. Šiuos įrenginius, taip pat ir prieš tai minėtus adapterius „Entellbox", galima įsigyti bet kuriame mūsų salone.

Kitas įrenginys, galintis praversti tuomet, kai nėra nutiesti bendraašiai kabeliai, tačiau norima perduoti vaizdą ir garsą, yra belaidė garso ir vaizdo perdavimo sistema. Šiuo įrenginiu galima perduoti norimą garso ir vaizdo signalą į kitą patalpą iki 100 metrų atstumu nenaudojant laidų, taip pat distanciniu pultu galima valdyti garso ir vaizdo šaltinį iš kitos patalpos.

Ar sparčiai vyksta pokyčiai šioje rinkos dalyje?

V. R.: Prieš dešimt metų vyravo bendraašiai („koaksialiniai") kabeliai, o šiandien jų poreikis sparčiai mažėja, išaugo internetinių tinklų kabelių paklausa, kurią lemia sparti interneto plėtra, o pastaruoju metu itin populiarėja optiniai kabeliai ir optiniai priedai. Bendraašį kabelį pamažu išstumia modernesnės technologijos, nuo kurių mes taip pat neatsiliekame, nuolat ieškome naujų produktų, pavyzdžiui, šiandien aktualūs skaitmeninių duomenų perdavimo sprendimai ir tobulėjanti kabelinių televizijų įranga.

A. R.: Ši rinkos dalis smarkiai kinta. Vienas „paskutinių mohikanų" - analoginė televizija. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nutarimu, 2012 m. pereinant prie skaitmeninės televizijos standarto, analoginė televizija bus panaikinta visoje Lietuvoje. Šiuo metu itin suaktyvėjo skaitmeninio formato transliacijos. Tie, kurie šiemet žiūrėjo Europos futbolo čempionatą arba olimpines žaidynes, jau galėjo įvertinti visiškai naują Lietuvoje (bet ne pasaulyje) formatą - raiškiosios televizijos (angl. high definition television, HD TV) transliacijas.

Kokio gamintojo kabelius rekomenduotumėte?

V. R.: Visų pirma rekomenduojame „Spectra" arba „Datafiber" kabelius, atitinkančius pasaulinius standartus ir sertifikuotus Lietuvoje.  Šuos kabelius naudoja didžiausi Lietuvos telekomunikacinių paslaugų tiekėjai.

Atstovaudami garsiems kabelių gamintojams supratome, kad Lietuvai reikia ir specifinių parametrų bei optimalių kainų kabelių. Pradėjome sudaryti specifikacijas, konstruoti specifinių konstrukcijų kabelius, o gamybai pasitelkėme kruopščiai atrinktas Taivano, Kinijos, Korėjos gamyklas, naudojančias naujausias gamybos technologijas, bei JAV ir Europoje pagamintas sudedamąsias dalis, tokias kaip optinių kabelių skaidulos. Taip optimizavome kainas ir užtikrinome aukšta kokybę, bet netapome „pigių" kabelių gamintojais.

Orientuojantis į ypač pigų gaminį negalima tikėtis kokybės. Taupyti būtina racionaliai. Tam tikrose vietose galima taikyti žemesnių parametrų kabelius, tačiau jie taip pat turi veikti nepriekaištingai. Pavyzdžiui, pigesni, žemesnės kategorijos kabeliai gali patikimai veikti tada, kai reikia mažesnio ilgio, tačiau didesniems atstumams pastarieji netinka, nes slopinamas jais perduodamas signalas. Yra kokybės ribos, ir jų būtina laikytis, todėl turime savo laboratoriją, kurioje prieš parduodami gaminius visuomet kruopščiai tikriname.

Šiandien įvairius silpnųjų srovių kabelius („Spectra" arba „Datafiber") parduodame ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Kas lemia kabelio pasirinkimą?

V. R.: Pirmiausia techninės sąlygos. Juk tai fizika, paprastai kalbant, nuo tinkamai parinkto kabelio priklauso, ar prietaisas veiks. Kiekvienas kabelis turi savo paskirtį ir standartus. Manau, kad geras pavyzdys - vadinamieji penktos kategorijos kompiuterinių tinklų kabeliai. Kabelio konstrukcija turi atitikti standarto reikalavimus. Tačiau dažnai kabelių laidininkas naudojamas daug plonesnis arba varis pakeičiamas variu dengtu aliuminiu ar plienu. Šie neapgalvoti pokyčiai padaro kabelį nenaudotiną ir, deja, tai dažnai išaiškėja tik jį instaliavus. Esame sukaupę didelę patirtį ir visuomet mielai konsultuojame besidominčius klientus. Siūlome tik kokybiškus gaminius, instaliuojamus įvairiuose objektuose įvairiomis sąlygomis. Papildomai mokėti už aukštesnės klasės kabelį taip pat nėra jokio reikalo. Jei kabelis pagamintas laikantis technologijos ir atitinka specifikacijas, nekils jokių problemų. Beje, vienas paprasčiausių gaminio patikrinimo būdų - jo kaina. Konkrečios specifikacijos kabelio rinkos kaina negali labai smarkiai skirtis nuo analogiško, jeigu jis pagamintas kokybiškai. Skirtumas gali svyruoti apie 5-10 procentų. Jei gaminys kainuoja gerokai mažiau, vertėtų susimąstyti.

A. R.: Inžinerines sistemas montuojančios statybų bendrovės paprastai turi savo nuomonę, gerokai besiskiriančią nuo mūsų. Pavyzdžiui, televizijos kabelis, mūsų supratimu, labai plati sąvoka, o jų - tiesiog kabelis. Statybinėms organizacijoms rekomenduočiau pasikonsultuoti su specialistais, nes kitaip galima skaudžiai nudegti.

Pasirinkimas visada yra. Ten, kur aukštesnės klasės gaminių nereikia, neverta mokėti daugiau. Kabelis turi būti parenkamas pagal specifikaciją. Kiekvienai komunikacijai galima rasti optimalų sprendimą. O gaminant kompiuterinių tinklų kabelį, negalima, kaip daugelis daro, vietoj vario naudoti variu padengtą aliuminį. Tai panašiau į virvę skalbiniams džiauti, o ne į kabelį. Tokiu atveju turėsite ne internetą, o „vėžlį". Ir apskritai, mano nuomone, neprotinga taupyti renkantis netinkamą, prastą kabelį, nes statybų sąmatoje tai užima labai menką dalį. Tad prieš naudodami kabelį įsitikinkite jo kokybe, nes išvaizda ir kaina toli gražu nėra kokybės garantai.

Paradoksalu, tačiau neretai net kabeliais prekiaujančios įmonės nežino, ką parduoda. Išoriškai produktas gali atrodyti taip pat, tačiau jo sandara visiškai kitokia. Dažnai prekiautojai susigundo siūloma ypač žema kaina, tačiau nesigilina į gamino specifikaciją. Kai pardavėjas nežino, ką parduoda, iš kur pirkėjas gali žinoti, ką perka?

Tomas Lapinskas UAB „Elpa ir partneriai" Birutės g. 2, LT-91203 Klaipėda Tel.: (8 46) 411 373, 380 178, faks. (8 46) 380 179 El. paštas info@elpa.lt Svetainė www.elpa.lt

Šaltinis: www.spec.lt